Viešosios įstaigos Kauno regiono atliekų tvarkymo centro Įstatai

VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS
KAUNO REGIONO ATLIEKŲ TVARKYMO CENTRO
ĮSTATAI

Kaunas, du tūkstančiai devintų metų spalio 16 diena

I. BENDRIEJI NUOSTATAI

1. Viešoji įstaiga Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (toliau tekste Įstaiga) yra pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo.
2. Savo veikloje Įstaiga vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos
Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos įstatymais, teisės aktais bei šiais įstatais.
3. Įstaiga yra ribotos civilinės atsakomybės ir pagal savo prievoles atsako tik savo turtu. Įstaiga neatsako pagal dalininko prievoles, o dalininkas neatsako pagal Įstaigos prievoles.
4. Įstaigos pavadinimas - viešoji įstaiga Kauno regiono atliekų tvarkymo centras.
5. Įstaigos buveinės adresas: Statybininkų g. 3, Kaunas.
6. Įstaiga įsteigta neribotam laikui, jos finansiniai metai yra kalendoriniai metai.

II. ĮSTAIGOS VEIKLOS TIKSLAI IR SRITYS

7. Įstaigos tikslai:
7.1. Regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas ir administravimas Kauno apskrities teritorijoje, komunalinių atliekų sąvartynų bei kitų atliekų tvarkymo objektų statybos, plėtimo ir modernizavimo, rekultivavimo, saugaus jų eksploatavimo užtikrinimas;
7.2. Kauno regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo ir vystymo projekto, kuris yra finansuojamas atitinkamų ES fondų, Lietuvos Respublikos biudžeto, savivaldybių biudžetų bei kitomis lėšomis (toliau - Projektas) naudos gavimas;
7.3. Sėkmingas Projekto įgyvendinimo organizavimas ir tolesnis jo valdymas Įstaigoje, Projekto įgyvendinimo priežiūra, užsakovo funkcijų vykdymas, atliekų vežėjų ir sąvartynų operatorių parinkimas;
7.4. Dalininkų nustatytų privalomųjų užduočių ir funkcijų vykdymas ir atsakomybės už užduočių ir funkcijų įgyvendinimą perėmimas;
7.5. Parama savivaldybėms sprendžiant atliekų tvarkymo klausimus regione.
8. Įstaiga, siekdama savo tikslų, dirba šiose veiklos srityse:
8.1. EVRK - (37.00) „Nuotekų valymas";
8.2. EVRK - (38.11; 38.12) „Nepavojingų atliekų surinkimas"; „Pavojingų atliekų surinkimas";
8.3. EVRK - (38.21; 38.22) „Nepavojingų atliekų tvarkymas ir šalinimas", „Pavojingų atliekų tvarkymas ir šalinimas";
8.4. (ERVK - 70.22) "Konsultacinė verslo ir vadybinė veikla" apimanti: savivaldybių ir regioninių atliekų tvarkymo planų rengimą; atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų ir sprendimų projektų rengimą apskričių administracijoms ir savivaldybėms; atliekų surinkimo ir transportavimo sistemų planavimas ir organizavimas; atliekų apdorojimo ir šalinimo sistemų planavimas, organizavimas ir eksploatavimas; konkursų dokumentų rengimas, konkursų organizavimas ir sutarčių pasirašymas bei jų vykdymo kontrolė atliekų tvarkymo srityje; duomenų apie atliekų srautus rinkimas ir registravimas; dalininkų - savivaldybių administruojamose teritorijose renka atliekų tvarkymo įmokas iš atliekų turėtojų pagal kiekvienoje savivaldybėje patvirtintą tvarką.
8.5. eksploatuoja sąvartynus, renka bei apdoroja antrines žaliavas, surenka bei tvarko pakuotes ir pakuočių atliekas.
8.6. atlieka kitus darbus (užduotis), kuriuos, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įstatymais ir pagal juose reglamentuotas veiklos sritis, paveda dalininkai.
9. Tarp dalininkų ir Įstaigos gali būti sudaromos sutartys atskirų darbų vykdymui ir atsakomybės riboms nustatyti, tačiau turi būti laikomasi bendrų nuostatų, kad Įstaigai tenka pilna atsakomybė už jai skirtų užduočių vykdymą ir kad šios užduotys ateityje tegali būti peržiūrimos vadovaujantis šiais įstatais.
10. Veiklą, kuriai reikalingos licenzijos, Įstaiga vykdo gavusi atitinkamus leidimus.
11. Įstaiga savo veiklą vykdo pagal kokybės reikalavimus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir pagal juose reglamentuotas veiklos sritis. Įstaiga siekia, kad užmokestis už atliekamus darbus ir teikiamas paslaugas padengtų išlaidas, tačiau nesiekia šių paslaugų atlikimą paversti pelno siekiančia veikla.

III. ĮSTAIGOS TEISĖS IR PAREIGOS

12. Įstaiga gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, Įstaigos įstatams ir veiklos tikslams.
13. Įstaigai neleidžiama:
13.1. gauto pelno skirti kitiems veiklos tikslams, negu nustatyta Įstaigos įstatuose;
13.2 neatlygintinai perduoti Įstaigos turtą nuosavybėn, pagal patikėjimo ar panaudos sutartį Įstaigos dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui, išskyrus Viešųjų įstaigų įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje numatytą atvejį;
13.3. skolintis pinigų už palūkanas iš savo dalininko ar su juo susijusio asmens;
13.4. užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą.
14. Įstaiga turi teisę:
14.1. verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jos veiklos tikslais atliekų tvarkymo srityje.
14.2. sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus ir turėti kitų teisių bei pareigų, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;
14.3. skolintis pinigų iš Lietuvos Respublikos ir užsienio fizinių ir juridinių asmenų, tarptautinių fondų ir organizacijų. Įstaiga negali verstis kredito įstaigos veikla;
14.4. įstatymų nustatyta tvarka ir šiais įstatais pirkti ar kitokiais būdais įgyti turtą, taip pat jį parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip juo disponuoti;
14.5. reorganizuotis, būti kitos Įstaigos steigėja ir dalininkė;
14.6. jungtis į asociacijas, koncernus ar konsorciumus, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.
15. Šalių susitarimu Įstaigai gali būti skiriamos užduotys tvarkyti tam tikras dalininkų teritorijoje susidarančias atliekas (pvz., degias, biodegraduojančias atliekas ar antrines žaliavas), kiek šių atliekų tvarkymas yra priskirtas dalininkams.
16. Esant techninėms galimybėms, Įstaiga gali teikti paslaugas trečiosioms šalims. Tačiau kitų sutarčių atžvilgiu pirmenybė turi būti teikiama dalininkų dispozicijoje nurodytam atliekų tvarkymui pagal 15 punktą.
17. Įstaiga turi teisę steigti filialus ir atstovybes Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse. Įstaigos filialų ir atstovybių skaičius neribojamas.
18. Įstaiga gali turėti ir kitokias, šiose įstatuose nenurodytas, civilines teises ir pareigas, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.

IV. ĮSTAIGOS DALININKŲ TEISĖS IR PAREIGOS, NAUJŲ DALININKŲ PRIĖMIMAS

19. Įstaigos dalininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris Viešųjų įstaigų įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka yra perdavęs Įstaigai įnašą ir turi įstatymų bei šių įstatų nustatytas dalininko teises, taip pat asmuo, kuriam dalininko teisės yra perleistos įstatų ar įstatymų nustatyta tvarka.
20. Asmenys, Viešųjų įstaigų įstatymo ir šių įstatų nustatyta tvarka perdavę Įstaigai įnašą, tampa jos dalininkais.
21. Įstaigos dalininkas turi teisę gauti likviduojamos Įstaigos turto dalį Viešųjų įstaigų įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka.
22. Įstaigos dalininkas turi šias neturtines teises:
22.1. dalyvauti ir balsuoti Įstaigos visuotiniuose dalininkų susirinkimuose;
22.2. susipažinti su Įstaigos dokumentais ir gauti Įstaigos turimą informaciją apie jos veiklą;
22.3. kreiptis į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti Įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo ir kitų Įstaigos organų sprendimus, taip pat pripažinti negaliojančiais valdymo organų sudarytus sandorius, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, Įstaigos įstatams arba protingumo ar sąžiningumo principams;
22.4. kreiptis į teismą su ieškiniu prašydamas uždrausti Įstaigos valdymo organams ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius Įstaigos veiklos tikslams ar pažeidžiančius Įstaigos valdymo organo kompetenciją;
22.5. kitas įstatymuose nustatytas neturtines teises.
23. Įstaigos dalininkas turi teisę įstatų ir įstatymų nustatyta tvarka perleisti kitiems asmenims dalininko teises, išskyrus atvejus, kai dalininkas yra valstybė ar savivaldybė.
24. Dalininkui draudžiama be kitų dalininkų raštiško sutikimo įkeisti, perleisti kitiems asmenims dalininko turtines ar neturtines teises.
25. Dalininkas, visais atvejais norėdamas perleisti dalininko teises, turi suteikti pirmumo teisę kitiems Įstaigos dalininkams įsigyti šias teises.
26. Nauji dalininkai priimami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu. Asmuo, pageidaujantis tapti Įstaigos dalininku, turi pateikti valdybos pirmininkui motyvuotą prašymą nurodydamas ketinamą perduoti įnašą ir jo vertę. Jei perduodamas materialusis ar nematerialusis turtas, jis turi būti įvertintas pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą.

                                             V. ĮSTAIGOS VALDYMAS

27. Įstaiga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Už veiklą Įstaigos kolegialiuose organuose šių organų nariams neatlyginama.
28. Įstaiga negali įgyti civilinių teisių ir pareigų per savo dalininkus.
29. Įstaiga turi šiuos valdymo organus:
29.1. visuotinis dalininkų susirinkimas - aukščiausias Įstaigos organas;
29.2. valdyba - Įstaigos kolegialus valdymo organas;
29.3. Įstaigos vadovas;
30. Visuotinis dalininkų susirinkimas:
30.1. keičia Įstaigos įstatus;
30.2. nustato paslaugų, darbų bei produkcijos kainas ir tarifus ar jų nustatymo taisykles;
30.3. skiria ir atleidžia Įstaigos vadovą, nustato jo darbo sutarties sąlygas;
30.4. renka ir atšaukia valdybos narius;
30.5. tvirtina metinę finansinę atskaitomybę;
30.6. nustato informaciją, kuri pateikiama visuomenei apie Įstaigos veiklą;
30.7. priima sprendimą dėl Įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, perdavimo pagal panaudos sutartį ar įkeitimo;
30.8. priima sprendimą dėl Įstaigos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų tvirtinimo;
30.9. priima sprendimą pertvarkyti Įstaigą;
30.10. priima sprendimą likviduoti Įstaigą ar atšaukti jos likvidavimą;
30.11. skiria ir atleidžia likvidatorių, kai Viešųjų įstaigų įstatymo nustatytais atvejais sprendimą likviduoti Įstaigą priima visuotinis dalininkų susirinkimas;
30.12. nustato Įstaigos vidaus kontrolės tvarką;
30.13. priima sprendimą dėl Įstaigos audito ir renka audito įmonę;
30.14. priima sprendimus dėl naujų dalininkų priėmimo;
30.15. priima sprendimus steigti filialus ir atstovybes;
30. 16. priima sprendimus Įstaigai tapti kitų Įstaigų steigėja, dalininke;
30.17. sprendžia kitus Viešųjų įstaigų įstatyme ir Įstaigos įstatuose visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus.
30.18. priima sprendimą dėl veiklos strategijos tvirtinimo;
30.19. priima sprendimą dėl valdymo struktūros ir pareigybių sąrašo tvirtinimo;
30.20. priima sprendimą dėl pareigybių, į kurias darbuotojai priimami konkurso būdu, sąrašo ir kvalifikacinių reikalavimų tvirtinimo;
30.21. priima sprendimą dėl konkurso pareigoms, į kurias darbuotojai priimami konkurso būdu, organizavimo taisyklių tvirtinimo;
30.22. priima sprendimą dėl veiklos vertinimo kriterijų, kuriais vadovaujantis Įstaigos veiklos ataskaitoje būtų vertinamas ekonominis, socialinis ir pagal viešosios įstaigos veiklos tikslus kitoks poveikis, nustatymo.
31. Visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimai priimami kvalifikuota 3/4 visų dalininkų balsų dauguma.
32. Visuotiniame dalininkų susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi Įstaigos dalininkai. Kauno miesto savivaldybė visuotiniame dalininkų susirinkime turi tris balsus, Kėdainių, Jonavos, Kaišiadorių, Kauno, Raseinių rajonų savivaldybės ir UAB „Kauno švara" - po vieną balsą. Įstaigos vadovas ir valdybos nariai, jeigu jie nėra dalininkai, gali dalyvauti visuotiniame dalininkų susirinkime be balso teisės. Visuotiniame dalininkų susirinkime be balsavimo teisės dalininkų pritarimu gali dalyvauti ir kiti asmenys.
33. Visuotinis dalininkų susirinkimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 dalininkų. Jei kvorumo nėra, per 20 dienų turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas.
34. Visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi: Įstaigos vadovas, valdyba bei ne mažiau kaip du dalininkai. Įstaigos vadovas atsako už visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą. Visuotinis dalininkų susirinkimas turi būti šaukiamas valdybos sprendimu, jeigu Įstaigos vadovas šių įstatų numatytais atvejais ir terminais nesušaukia susirinkimo.
35. Visuotinis dalininkų susirinkimas gali būti šaukiamas pusės visų dalininkų sprendimu, jei susirinkimo sušaukimo iniciatoriai negavo teigiamo Įstaigos vadovo ar Įstaigos valdybos sprendimo dėl visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimo.
36. Kasmet per keturis mėnesius nuo Įstaigos finansinių metų pabaigos turi įvykti eilinis visuotinis dalininkų susirinkimas. Įstaigos vadovas eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui privalo pateikti Įstaigos metinę finansinę atskaitomybę ir praėjusių finansinių metų Įstaigos veiklos ataskaitą.
37. Neeilinis visuotinis dalininkų susirinkimas turi būti sušauktas, jeigu:
37.1. valdybos narių lieka (dėl atsistatydinimo ar negalėjimo toliau eiti pareigų) mažiau kaip 2/3 šiuose įstatuose nurodyto jų skaičiaus;
37.2. to reikalauja iniciatyvos teisę turintys dalininkai arba valdyba;
37.3. kitais įstatymų nustatytais atvejais.
38. Visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai Įstaigos vadovui pateikia paraišką, kurioje nurodomos susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, siūlomų sprendimų projektai, pasiūlymai dėl susirinkimo datos ir vietos. Jeigu Įstaigos vadovas (ar valdyba) nesusitaria su susirinkimo iniciatoriais išspręsti susirinkimui siūlomų klausimų kitais būdais, jis privalo per 30 dienų sušaukti visuotinį dalininkų susirinkimą.
39. Balsavimas visuotiniame dalininkų susirinkime yra atviras. Dėl klausimų, dėl kurių nors vienas dalininkas pageidauja slapto balsavimo ir jeigu tam pritaria ne mažiau kaip du dalininkai, slaptas balsavimas yra privalomas visiems dalininkams.
40. Visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą.
41. Įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jei jis nebuvo sušauktas Viešųjų įstaigų įstatymo ir Įstaigos įstatų nustatyta tvarka ir dėl to į teismą kreipėsi Įstaigos dalininkas ar organo narys.
42. Visuotiniai dalininkų susirinkimai turi būti protokoluojami.

                                            VI. VALDYBA

43. Įstaigos valdybą 4 metų laikotarpiui renka visuotinis dalininkų susirinkimas. Įstaigos valdyba sudaroma iš 10 narių - 4 valdybos nariai iš Kauno miesto savivaldybės, vienas valdybos narys iš UAB „Kauno švara" ir po vieną iš Kėdainių, Jonavos, Kaišiadorių, Kauno ir Raseinių rajonų savivaldybių pasiūlytų kandidatų.
44. Visuotinis dalininkų susirinkimas gali atšaukti visą valdybą arba pavienius jos narius nesibaigus jų kadencijai. Valdybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai raštu įspėjęs valdybos pirmininką ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.
45. Valdybos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas renkami iš valdybos narių valdybos sprendimu, kvalifikuota 2/3 visų valdybos narių balsų dauguma.
46. Valdyba svarsto ir tvirtina:
46.1. Įstaigos filialų ir atstovybių nuostatus;
46.2. Įstaigos vadovo pareiginius nuostatus;
46.3. priima kitus visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimuose ar Įstaigos įstatuose valdybos kompetencijai priskirtus sprendimus.
47. Valdyba analizuoja ir vertina Įstaigos vadovo pateiktą medžiagą apie:
47.1. Įstaigos veiklos strategijos įgyvendinimą;
47.2. Įstaigos veiklos organizavimą;
47.3. finansinių išteklių kaupimo šaltinius ir naudojimo būdus;
47.4. Įstaigos sandorius;
47.5. Įstaigos finansinę padėtį;
47.6. ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas,
47.7. inventorizacijos ir kitus vertybių apskaitos duomenis.
48. Valdyba pritaria Įstaigos vadovo pasiūlytoms jo pavaduotojų kandidatūroms.
49. Valdyba analizuoja, vertina Įstaigos vadovo pateiktus Įstaigos metinės finansinės atskaitomybės, pelno paskirstymo ir Įstaigos veiklos ataskaitos projektus. Valdyba nustato Įstaigoje taikomą turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodą ir normatyvus.
50. Valdyba savo funkcijas atlieka kol bus išrinkta ir pradės dirbti nauja valdyba.
51. Valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas valdybos darbo reglamentas.
52. Valdybos posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas valdybos narys. Valdyba gali priimti sprendimus, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip 2/3 valdybos narių. Jei kvorumo nėra, per 15 dienų turi būti surengtas pakartotinis posėdis.
53. Valdybos priimti sprendimai yra teisėti, kai už juos balsavo daugiau kaip 2/3 visų valdybos narių. Kiekvienas valdybos narys turi po vieną balsą. Valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai valdybos posėdis sprendžia jo materialinės atsakomybės ar personalinius jo darbo Įstaigoje klausimus.
54. Valdyba privalo kviesti į savo posėdį Įstaigos vadovą, supažindinti su darbotvarkės klausimais.
55. Valdybai draudžiama riboti auditoriaus įgaliojimus ar kitaip trukdyti jo darbą.
56. Valdybos pirmininkas ir nariai privalo solidariai atlyginti Įstaigai nuostolius, padarytus dėl valdybos sprendimų, priimtų pažeidžiant Įstaigos įstatus, Viešųjų įstaigų įstatymą ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus. Nuo pareigos atlyginti nuostolius atleidžiami tie asmenys, kurie balsavo prieš tokį sprendimą arba nedalyvavo posėdyje jį priimant ir per 7 dienas po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokį sprendimą, įteikė posėdžio pirmininkui rašytinį protestą. Valdybos nario atsistatydinimas ar atšaukimas iš pareigų neatleidžia jo nuo padarytų dėl jo kaltės nuostolių atlyginimo. Valdybos narys gali būti atleidžiamas nuo atlyginimo nuostolių, kuriuos jis padarė eidamas savo pareigas, jeigu jis rėmėsi Įstaigos dokumentais ir kita informacija, kurios tikrumu nebuvo pagrindo abejoti, arba veikė neviršydamas normalios gamybinės ar ūkinės rizikos laipsnio. Ginčus dėl nuostolių atlyginimo sprendžia teismas.
57. Jeigu visuotinis dalininkų susirinkimas nepatvirtina Įstaigos veiklos ataskaitos arba Įstaigos veiklą įvertina neigiamai, valdyba netenka savo įgaliojimų. Valdyba savo funkcijas vykdo, iki bus išrinkta nauja valdyba. Nepatvirtinus Įstaigos veiklos ataskaitos ir finansinės atskaitomybės, Įstaigos vadovas ar valdyba privalo nedelsdama sušaukti visuotinį dalininkų susirinkimą naujai valdybai išrinkti.

                                            VII. ĮSTAIGOS VADOVAS

58. Įstaigos vadovas organizuoja Įstaigos veiklą ir veikia Įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, sudaro ir nutraukia darbo sutartis su Įstaigos darbuotojais. Įstaigos vadovas atsako už finansinės atskaitomybės sudarymą, visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą šiuose įstatuose nustatyta tvarka, duomenų ir dokumentų pateikimą juridinių asmenų registrui, pranešimą dalininkams apie įvykius, turinčius esminės reikšmės Įstaigos veiklai, Įstaigos dalininkų registravimą, informacijos apie Įstaigos veiklą pateikimą visuomenei, viešos informacijos paskelbimą, kitus veiksmus, kurie yra vadovui numatyti teisės aktuose bei Įstaigos įstatuose.
59. Įstaigos vadovas privalo laiku rengti visuotinius dalininkų susirinkimus, užtikrinti dalininkui išduodamų jo įnašų vertę patvirtinančių dokumentų parengimą, sudaryti dalininkų susirinkimų darbotvarkes, pateikti dalininkams kitą reikiamą informaciją darbotvarkės klausimams svarstyti.
60. Įstaigos vadovą skiria, jo atlyginimą nustato ir iš pareigų atleidžia Įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas.
61. Darbo sutartį su Įstaigos vadovu pasirašo ir ją nutraukia valdybos pirmininkas, vadovaudamasis dalininkų visuotinio susirinkimo sprendimais. Įstaigos vadovas įgyja teisę atstovauti Įstaigai nuo darbo dienos, nustatytos darbo sutartyje. Su Įstaigos vadovu gali būti sudaryta jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Darbo ginčai tarp Įstaigos vadovo ir Įstaigos nagrinėjami teisme.
62. Vadovas dirba vadovaudamasis įstatymais, šiais įstatais, pareigybės nuostatais, visuotinio dalininkų susirinkimo ir valdybos sprendimais.
63. Vadovo kompetencija:
63.1. organizuoti Įstaigos veiklą, rengti jos veiklos planus, sudaryti finansinę atskaitomybę ir veiklos ataskaitas;
63.2. šiuose įstatuose nustatytais atvejais organizuoti Įstaigos visuotinius dalininkų susirinkimus;
63.3. įgyvendinti Įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo ir valdybos priimtus sprendimus;
63.4. atidaryti ir uždaryti sąskaitas bankų įstaigose;
63.5. užtikrinti Įstaigos turto efektyvų panaudojimą ir jo apsaugą;
63.6. nustatyti Įstaigos darbuotojų atlyginimus, priimti bei atleisti darbuotojus, skirti darbuotojams paskatinimus ir drausmines nuobaudas;
63.7. tvirtinti Įstaigos vidaus darbo taisykles, darbuotojų pareigybės nuostatus, kitus vidaus tvarkomuosius dokumentus;
63.8. atstovauti Įstaigą teismuose, valstybinėse ir savivaldybių institucijose, esant santykiams su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis;
63.9. suteikti įgaliojimus toms funkcijoms, kurios jam priskirtos, vykdyti;
63.10. sudaryti Įstaigos sandorius, pasirašyti kitus Įstaigos dokumentus;
63.11. leisti įsakymus, reguliuojančius Įstaigos darbuotojų darbą ir Įstaigos veiklą;
63.12. prižiūrėti Įstaigos vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolės, sistemą laikantis Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo, bei visuotinio dalininkų susirinkimo nustatytos tvarkos;

                                            VIII. ĮSTAIGOS TURTAS

64. Įstaigos nuosavą kapitalą sudaro:
64.1. dalininkų kapitalas;
64.2. pelnas (nuostolis);
64.3. perkainojimo rezervas;
64.4. kiti rezervai;
64.5. negrąžintinai gautos lėšos;
64.6. kitos lėšos.
65. Įstaigos dalininkų kapitalas yra lygus dalininkų įnašų vertei. Įstaigos dalininkai ir jų įnašų vertė yra įrašomi Įstaigos dokumentuose, o dalininkui išduodamas jo įnašų vertę patvirtinantis dokumentas. Jeigu dalininkas papildomai perduoda Įstaigai įnašus, parduoda ar kitaip perleidžia dalininko teises kitam asmeniui, turi būti atitinkamai pakeičiami įrašai Įstaigos dokumentuose ir pakeičiami įnašų vertę patvirtinantys dokumentai.
66. Dalininkų kapitalas gali būti didinamas tik dalininkų įnašais.
67. Įstaigoje gali būti sudaromi rezervai, taip pat perkainojimo rezervas. Rezervai sudaromi, keičiami, naudojami ir panaikinami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu.
68. Iš perkainojimo rezervo negali būti mažinami Įstaigos nuostoliai.
69. Įstaiga lėšas, gautas kaip paramą, taip pat kitas negrąžintinai gautas lėšas naudoja jas perdavusio asmens nurodytiems (jei perduodamas šias lėšas asmuo davė tokius nurodymus) tikslams. Įstaiga tokias lėšas privalo laikyti atskiroje sąskaitoje ir sudaryti išlaidų sąmatą, jei tai numatyta teisės aktuose arba lėšas perdavęs asmuo to reikalauja. Įstaiga negali priimti lėšų, jei jas perduodantis asmuo nurodo šias lėšas naudoti kitiems tikslams, negu nustatyta Įstaigos įstatuose. Įstaigos gautas pelnas gali būti naudojamas tik Įstaigos įstatuose nustatytiems Įstaigos veiklos tikslams siekti.
70. Įstaigos pelnas negali būti skiriamas dalininkams, Įstaigos organų nariams, darbuotojų premijoms.

                                        IX. ĮSTAIGOS BUHALTERINĖ APSKAITA, FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ IR AUDITAS

71. Įstaigos buhalterinę apskaitą, jos organizavimą bei tvarkymą ir finansinės atskaitomybės sudarymą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.
72. Įstaigos auditas atliekamas, kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atlikti auditą ir išrenka audito įmonę. Auditas atliekamas teisės aktų, reglamentuojančių auditą, nustatytais atvejais ir tvarka.
73. Valstybės ir savivaldybių kontrolės institucijos turi teisę įstatymų nustatyta tvarka tikrinti Įstaigos veiklą.
74. Įstaigos vidaus kontrolės tvarką nustato visuotinis dalininkų susirinkimas.


                                       X. FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMO BEI LIKVIDAVIMO TVARKA

75. Įstaigos filialas yra struktūrinis Įstaigos padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį Įstaigos funkcijų. Įstaigos filialus (atstovybes) steigia, likviduoja visuotinis dalininkų susirinkimas.
76. Įstaigos atstovybė yra Įstaigos padalinys, turintis teisę atstovauti Įstaigos interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus Įstaigos vardu.
77. Įstaigos filialas (atstovybė) nėra juridiniai asmenys. Įstaiga atsako pagal filialo (atstovybės) prievoles ir filialas (atstovybė) atsako pagal Įstaigos prievoles.
78. Įstaigos filialas (atstovybė) veikia pagal valdybos patvirtintus nuostatus.
79. Filialui (atstovybei) leidžiama turėti subsąskaitas. Filialo (atstovybės) turtas apskaitomas Įstaigos finansinėje atskaitomybėje, taip pat atskiroje filialo (atstovybės) finansinėje atskaitomybėje.
80. Įstaigos filialas (atstovybė) likviduojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių filialo (atstovybės) likvidavimą, nustatyta tvarka.

                                    XI . ĮSTAIGOS DOKUMENTŲ IR KITOS INFORMACIJOS PATEIKIMO DALININKAMS TVARKA

81. Dalininkui raštu pareikalavus, Įstaiga ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo pateikti dalininkui susipažinti ir (ar) kopijuoti metinės bei tarpinės finansinės atskaitomybės dokumentus, Įstaigos veiklos ataskaitas, visuotinių dalininkų susirinkimų ir valdybos posėdžių protokolus, jei šiuose protokoluose nėra viešai neskelbtinos informacijos apie Įstaigos esminius įvykius, dalininkų sąrašą.
82. Pranešimą apie visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą Įstaigos vadovas privalo kiekvienam dalininkui įteikti pasirašytinai ar išsiųsti registruotu laišku likus ne mažiau kaip 30 dienų iki susirinkimo dienos. Visuotinis dalininkų susirinkimas gali būti šaukiamas nesilaikant šių terminų, jeigu visi balsavimo teisę turintys dalininkai arba jų įgalioti atstovai su tuo raštiškai sutinka. Apie dokumentus, įrodančius, kad dalininkams buvo pranešta, jog šaukiamas visuotinis dalininkų susirinkimas, Įstaigos vadovas privalo informuoti dalininkus susirinkimo pradžioje. Šie dokumentai turi būti pridėti prie visuotinio dalininkų susirinkimo protokolo.
83. Jeigu šaukiamas pakartotinis susirinkimas, dalininkams turi būti pranešta 84 punkto nustatyta tvarka. Šiuo atveju turi būti pranešta likus ne mažiau kaip 20 dienų iki šio susirinkimo.
84. Pranešime apie visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą turi būti nurodyta:
84.1. Įstaigos pavadinimas ir buveinės adresas;
84.2. susirinkimo data, laikas ir vieta;
84.3. susirinkimo darbotvarkės projektas;
84.4. Įstaigos valdymo organas ar institucija, priėmusi sprendimą sušaukti visuotinį dalininkų susirinkimą, ir neeilinio visuotinio dalininkų susirinkimo iniciatoriai;
85. Iki visuotinio dalininkų susirinkimo likus ne mažiau kaip 30 dienų, dalininkams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su Įstaigos turimais dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, įskaitant ir sprendimų projektus bei visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimo iniciatorių valdybai (ar Įstaigos vadovui) pateiktą paraišką. Jeigu dalininkas raštu pageidauja, Įstaigos vadovas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo raštiško prašymo gavimo visus susirinkimo sprendimų projektus įteikia dalininkui pasirašytinai ar išsiunčia registruotu laišku. Prie sprendimų projektų turi būti nurodyta, kieno iniciatyva jie yra įtraukti. Jei sprendimo projekto iniciatorius pateikė sprendimo projekto paaiškinimus, šie turi būti pridėti prie sprendimo projekto.
86. Likus ne mažiau kaip 10 dienų iki eilinio visuotinio dalininkų susirinkimo, Įstaigos vadovas privalo parengti Įstaigos veiklos ataskaitą. Šioje ataskaitoje turi būti:
86.1. informacija apie Įstaigos veiklą įgyvendinant jos įstatuose nustatytus veiklos tikslus;
86.2. Įstaigos dalininkai finansinių metų pradžioje ir pabaigoje;
86.3. kitų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra Įstaiga pavadinimai, šioms įstaigoms perduotas turtinis įnašas ir jo vertė.
86.4. per finansinius metus įsigyto ar perleisto turto vertė, bei šių įsigijimų ar perleidimų pagrindimas;
86.5. Įstaigos gautos lėšos ir jų šaltiniai per finansinius metus;
86.6. Įstaigos išlaidos per finansinius metus;
86.7. Įstaigos darbuotojų skaičius finansinių metų pradžioje ir pabaigoje.
86.8. svarbiausi įvykiai Įstaigoje finansiniams metams pasibaigus;
86.9. Įstaigos veiklos planai ir prognozės.
87. Įstaigos sprendimai ar pranešimai dalininkams siunčiami registruotais laiškais arba įteikiami pasirašytinai ne vėliau kaip per 15 dienų nuo sprendimų priėmimo. Už pranešimų išsiuntimą laiku atsako Įstaigos vadovas.
88. Informacija ir dokumentai dalininkams teikiami nemokamai.

              XII. ĮSTAIGOS PRANEŠIMŲ SKELBIMO IR INFORMACIJOS APIE ĮSTAIGOS VEIKLĄ PATEIKIMO VISUOMENEI TVARKA

89. Pranešimai apie visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą gali būti papildomai spausdinami Kauno regioninėje spaudoje ir viename respublikiniame dienraštyje (paprastai „Lietuvos Ryte");
90. Jeigu kuriems nors pranešimams pagal įstatymus privaloma kitokia pateikimo forma, tvarka ar terminai negu nustatyta šiuose įstatuose, tai Įstaiga pranešimus skelbia taip, kaip reikalauja įstatymai;
91. Kiti pranešimai spausdinami Kauno regioniniuose laikraščiuose.
92. Įstaiga leidžia specialų metinį informacinį leidinį apie atliekų tvarkymo būklę regione.
93. Įstaiga organizuoja ekologinio švietimo leidinių, bukletų, straipsnių regioninėje spaudoje leidybą;
94. Informaciją, kuri pateikiama visuomenei apie įstaigos veiklą, nustato visuotinis dalininkų susirinkimas. Ši informacija gali būti skelbiama 92 p. nustatytame informaciniame leidinyje, Kauno regioniniuose laikraščiuose.

                                             XIII. ĮSTAIGOS ĮSTATŲ KEITIMO TVARKA

95. Įstatai keičiami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu, priimtu 3/4 visų dalininkų balsų dauguma.

                                             XIV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

96. Kitus su Įstaigos veikla susijusius ir šiuose įstatuose neįvardintus klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos Viešųjų įstaigų įstatymas, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
97. Šie įstatai pasirašyti 6 ( šešiais ) vienodos teisinės galios egzemplioriais.
98. Dalininkai (steigėjai) su šių įstatų tekstu susipažinę ir žemiau savo parašais patvirtina įsipareigojimą laikytis jų reikalavimų.

 

Versija spausdinimui ^ Į pradžią
Visos teisės saugomos. © 2007 - 2010 VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras