Kaunas – miestas, kuris nuolat auga, atsinaujina ir stebina neįtikėtinai greitais sprendimais iškilusioms ar besiformuojančioms problemoms spręsti. Ir taip visose srityse. Pavyzdžiui, atliekų rūšiavimo ir tvarkymo srityje Kaunas yra bene sparčiausiai ir uoliausiai žengiantis į priekį regionas. Šiame regione yra dvi veikiančios mechaninio-biologinio apdorojimo gamyklos, kuriose, tiksliau vienoje iš jų, esančioje Sandraugos g., pasak Kauno RATC direktoriaus Lauryno Virbicko, „per metus yra apdirbama 140 tūkst. tonų komunalinių atliekų iš Kauno miesto, Kauno rajono, Raseinių, Kėdainių bei Kaišiadorių savivaldybių ir nuo šių metų spalio naujai vežamų atliekų iš Jonavos savivaldybės“.
Iš visų šių savivaldybių suvežtos atliekos yra sutvarkomos Kauno komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo gamykloje, kurioje iš bendro atliekų srauto atskiriamos perdirbti tinkamos antrinės žaliavos ir pakuotės, biologiškai skaidžios atliekos, perdirbti netinkama degi frakcija. Atliekos šioje gamykloje yra taip išrūšiuojamos, kad, pasak Kauno regiono atliekų tvarkymo direktoriaus L. Virbicko, į sąvartyną patenka „tiktai techninis kompostas, nes kai visiškai veikia atliekų deginimo sistema, mes nieko į sąvartyną nenuvežame. Į sąvartyną šiemet būsime pašalinę vos 10 tūkst. tonų“. Šiemet tik 10 tūkst. tonų, o 2019 m. iš šios MBA gamyklos į sąvartyną keliaudavo 77 tūkst. tonų, 2020 m. – 25,5 tūkst. tonų atliekų. Neįtikėtini rezultatai per itin trumpą laiko tarpą, bet čia dar ne visi Kauno RATC pasiekimai. Tikriausiai pamenate, kai dar visai neseniai viešojoje erdvėje mirgėjo pranešimai apie ore tvyrantį nemalonų kvapą, sklindantį iš šios mechaninio-biologinio apdorojimo gamyklos, o nemažai pasipiktinusių Kauno regiono gyventojų skundėsi šios gamyklos veikla? Šiandien šios problemos kaip nebūta, o jos vienas iš sprendimų – naujai diegiamos sistemos, atnaujinami mechanizmai, peržiūrimi procesai, kuriuos ėmėsi daryti naujai Kauno RATC pradėję vadovauti žmonės. „Nauji žmonės, kurie čia atėjo, labai džiugina mus. Tikrai, kas nuo jų priklauso, jie daro. Ir su mumis bendrauja, ir reaguoja. 2020 m., ką mes turėjome, tai čia buvo tragedija, 2021 m. jau to neturime“, – teigia asociacijos „Mūsų teisė“ pirmininkė, Ramučių gyventoja Greta Varnaitė-Venskienė.
Išties atrodo, kiek nedaug reikia, kad buvusios ilgametės kvapų problemos, kankinusios Ramučių gyventojus, pradėtų būti sprendžiamos – noro šias problemas spręsti. Kauno regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus paklausus, kaip jiems pavyko susitvarkyti su šia problema, jis vardija įdiegtas naujoves: „Pastatyti neseniai įsigyti pirkiniai kvapui slopinti prie darinėjimosi vartų, t. y. papildomai pastatytos oro užkardos. Vienos yra nukreiptos į vartus, kad sudarytų užsklandą nuo kvapų, o kitos yra nukreiptos į viršų link konvejerio. Neseniai įdiegti ketveri nauji vartai.“ Trys mobilios kvapų užkardos, oro valymo sistemos, kapitališkai remontuojami skruberiai, keičiamos biofiltro įkrovos, naudojami probiotikai, pakeisti greitaeigiai vartai su davikliais, ir tai dar ne visos priemonės, kad nemalonaus kvapo nepajustų nė vienas arčiau gamyklos gyvenantis gyventojas. Visai netrukus šioje Kauno regiono atliekų tvarkymo centro mechaninio-biologinio apdorojimo gamykloje bus įdiegta nauja technologija, užtikrinanti dar kokybiškesnę kvapų kontrolę. „Pirmiausia tai bus kompleksinis sprendimas. Mūsų technologija bus dalis to sprendimo. Tai bus visų ištraukiamų iš pastato oro teršalų ozonavimas. Bus pertvarkoma ventiliacijos sistema, tobulinama, kad būtų geriau atskiriami komponentai – dulkės nuo teršalų, kurie yra dujiniai. Dujinius teršalus mes oksiduosime ozonu prieš biofiltrą, tai reiškia, kad mes praktiškai palengvinsime biofiltro darbą ir palengvinsime skruberio darbą. Tokiu būdu pagerės bendras išvalymas. Kitaip tariant, ozonas keičia formulę, oksiduodamas medžiagas, kurios pasidaro bekvapės“, – apie naujos technologijos diegimą Kauno RATC pasakoja UAB „Airplus 1 Lituanica“ technologijų vystymo direktorius dr. Arvydas Stončius.
Kauno regionas – puikus pavyzdys, kuriame atliekų rūšiavimo kultūrai ugdyti ir puoselėti skiriamas didelis dėmesys, to įrodymas – įgyvendintas naujas Kauno regiono atliekų tvarkymo centro ir Raseinių rajono savivaldybės projektas: įrengta nauja didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė Raseinių rajono Ariogalos seniūnijoje, į kurią jau visai netrukus gyventojai galės atvežti didžiąsias buitines atliekas, antrines žaliavas, elektros ir elektroninės įrangos atliekas, buityje susidarančias statybines atliekas, naudotas padangas, akumuliatorius ir baterijas, pavojingas buitines atliekas. Raseinių rajono savivaldybės meras Andrius Bautronis džiaugiasi, kad ši nauja aikštelė turėtų būti atverta gyventojams „jau kitų metų pradžioje, ir jau artėjant pavasario tvarkymosi sezonui šio krašto žmonėms nereikės vežti stambiagabaričių atliekų į Raseinių aikštelę, kur keldavo daug daugiau nepatogumų, nes atstumas labai didelis, o jau galės vežti čia“. Tokia aikštelė Raseinių rajone įrengta jau antroji siekiant plėtoti atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir paruošimo naudoti pakartotinai infrastruktūrą Raseinių rajono savivaldybėje. Ir viskas tik dėl to, kad žmonėms būtų patogiau atsikratyti savo sukauptomis atliekomis. Be šio įgyvendinto projekto, sparčiai sprendžiamos kvapų problemos, Kauno regiono atliekų tvarkymo centras įgyvendina ir kitą atliekų mažinimo projektą – kviečia gyventojus dalytis, keistis savo nebenaudojamais daiktais taip siekiant mažinti vartojimą ir išmetamų atliekų kiekius. Kauno RATC veiklos administravimo vadovė Violeta Dumčienė teigė: „Kauno RATC, siekdamas mažinti vartojimą, mažinti atliekų kiekius, kviečia gyventojus dalytis, mainytis daiktais. Pas mus nuo 2019 m. veikė du, o šiemet pastatyti dar penki daiktų dalijimosi punktai, vadinami „Atiduotuvėmis“, kurie yra įrengti didelių gabaritų surinkimo aikštelėse.“
Kauno regione įrengtose didelių gabaritų surinkimo aikštelėse gyventojai gali ne tik atsikratyti didelių gabaritų atliekomis, tokiomis kaip padangos, statybinės atliekos, kartonas, plėvelės, metalas, medis, elektronika ir pan., bet ir pasidalyti nebenaudojamais daiktais, knygomis „Atiduotuvių“ punktuose, kur šie daiktai gali surasti naujus namus ir būti prikelti naujam gyvenimui. „Viena moteris atvežė labai gerus baldus: sofą, lovą, sekciją, spintą, staliuką. Feisbuko paskyroje buvo Kauno mamytės skelbimas, kad vieniša mama su trimis vaikais gavo socialinį būstą ir prašo baldų. Tai mes jai tuos baldus ir padovanojome. Ta moteris tikrai buvo labai laiminga. […] Visus žmones kviečiame, kam tikrai labai reikia, ką matote naudingo, ką turite nenešiojamo, nebereikalingo, nemeskite į šiukšles, o tiesiog atvežkite antram gyvenimui“, – pasakoja Aleksoto didžiųjų atliekų aikštelės operatorė Vaida Ambajevienė.
Plačiau apie tai laidoje „Ekovirusas: https://www.alfa.lt/mob/aktualijos/aplinkosauga/ekovirusas-apie-atlieku-kvapu-kontrole-ir-ismestu-daiktu-prikelima-antram-gyvenimui/238003/