DALIS SĄVARTYNUOSE ŠALINAMŲ ATLIEKŲ LIETUVOJE GALĖTŲ Į JUOS NEPATEKTI: KĄ TURIME DARYTI KITAIP

Atliekų šalinimas sąvartynuose, dėl didelio kiekio metano ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų susidarymo ir vizualinės taršos, – mažiausiai pageidautinas atliekų šalinimo būdas. Siekiama, kad 2030 metais Lietuvoje į sąvartynus patektų ne daugiau kaip 5 proc. visų atliekų – dabar į 10 regioninių sąvartynų atvežama maždaug 17 proc., rašoma Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (Kauno RATC) pranešime žiniasklaidai.

Nemaža dalis atliekų, patenkančių į sąvartynus, galėtų būti panaudojamos pakartotinai, tačiau tam vis dar yra sisteminių kliūčių, kurios apsunkina spartesnį Lietuvos užsibrėžto ambicingo tikslo įgyvendinimą. Kokios yra tos kliūtys ir kaip jas pašalinti, aptaria Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (Kauno RATC) direktorius Laurynas Virbickas. Šia tema Kauno RATC vadovas visai neseniai diskutavo su atliekų tvarkymo ekspertais iš Vokietijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos konferencijoje, vykusioje Latvijoje, kurios metu buvo rengiama Baltijos šalių strategija dėl tvaraus atliekų tvarkymo.

Turime sekti Šveicarijos pavyzdžiu

Kaip teigia L. Virbickas, nors šiuo metu mūsų šalis Europos Sąjungos kontekste atrodo išties neblogai, pasitempti dar yra kur. „Galime pasidžiaugti, kad sąvartynuose Lietuvoje šalinama vis mažiau atliekų – dalis jų perdirbama arba panaudojama energijai gauti. Itin gerai Europos kontekste mūsų šalis atrodo kalbant apie taromatų sistemą – šioje srityje lenkiame ir savo kaimynus iš Baltijos šalių, tačiau visi dideliu greičiu juda į priekį, todėl negalime sau leisti atsilikti“, – tvirtina Kauno RATC vadovas.

Pavyzdžiui, Šveicarijoje atliekos nebėra šalinamos sąvartynuose, nes jas išrūšiuoja arba sudegina. Pastarasis atliekų šalinimo būdas, anot Kauno RATC vadovo, yra geresnė alternatyva nei sąvartynai, nes deginimo metu yra išgaunama energija, tačiau tikslas visgi turėtų būti perdirbimas. „Kasmet sudeginamos yra apie 400 tūkst. tonų atliekų, o perdirbimo skaičiai – gerokai mažesni, tačiau turime šią proporciją keisti“, – pažymi jis.

nelegalus savartynas karoliniškėse / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Ko reikia Lietuvai?

Kad situacija keistųsi į gerąją pusę, pirmasis uždavinys, kurį turi įgyvendinti Lietuva, anot L. Virbicko, – didinti perdirbimo pajėgumus.

„Pagrindinė problema, su kuria šiuo metu susiduria Lietuva – išrūšiuotų plastikų perdirbimas, kurių, remiantis 2020 m. duomenimis, buvo perdirbta tik kiek daugiau nei pusė – 59 proc. Įrenginių modernizavimas leistų perdirbti gerokai daugiau pakuočių, nei dabar. Šiuo metu pasaulyje jau yra įrenginiai, technologijos, kurios geba atskirti ir išrūšiuoti, o vėliau ir pakartotinai panaudoti daugiau skirtingų medžiagų, tačiau mūsų šalyje tai išvystyta nepakankamai“, – tvirtina ekspertas.

L. Virbickas teigia, kad Lietuvoje šiuo metu veikia 10 mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių – gamyklų, į kurias yra atvežamos mišrios komunalinės atliekos. Čia atliekos išrūšiuojamos pagal rūšis: antrinės žaliavos, biologiškai skaidžios, turinčios energetinę vertę ir šalintinos sąvartyne. Vėliau jos perduodamos tolimesniam tvarkymui, vežamos energijai gauti kogeneracinėse jėgainėse arba galiausiai – šalinti sąvartyne.

Anot Kauno RATC vadovo, įrenginių modernizavimas ir plėtra leistų ne tik išgauti vis daugiau naudingos žaliavos, bet ir atsisakyti taip šiuo metu trūkstamo ir vis brangiau kainuojančio rankinio darbo.

Laikinas atliekų saugojimas – galimybė sumažinti atliekų kiekius sąvartynuose

Dar viena priemonė, kuri galėtų prisidėti prie problemos sprendimo, L. Virbicko teigimu, yra laikinos atliekų saugojimo aikštelės. Teigiama, kad Lietuvoje du mėnesius per metus atliekų deginimo jėgainės, kurių mūsų šalyje yra 3, sustabdo savo veiklą, kad galėtų atlikti reikiamus profilaktikos darbus – tuo metu atliekos, kurios galėtų būti panaudotos energijai gauti, keliauja į sąvartynus.

„Lyginant su 2018 m., 2021 m. Kauno regiono sąvartynuose šalinamų atliekų kiekis sumažėjo net tris kartus (nuo 180 iki 60 tūkst. tonų), tačiau vis dar išlieka gana didelis. Pernai iš 63 tūkst. tonų Kauno regione per metus pašalintų atliekų, 14 tūkst. atkeliavo per tą laikotarpį, kuomet neveikė deginimo įrenginiai. Jei šalyje atsirastų laikinos atliekų saugojimo vietos, atliekas galėtume panaudoti tada, kai jų labiausiai reikia, pavyzdžiui, šildymo sezonu. Kadangi deginimo įrenginiai stoja du kartus per metus ir neveikia maždaug po mėnesį, susidaro didžiulė dalis atliekų, kurios sąvartynuose atsidurti neprivalo, o atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir energetinės nepriklausomybės poreikį, šie resursai itin svarbūs“, – kalba ekspertas.

Turi nelikti neperdirbamų pakuočių

Pasaulis kovoja su klimato krize, tačiau, anot L. Virbicko, šią kovą gerokai apsunkina į rinką vis dar patenkančios neperdirbamos pakuotės. Jis pastebi, kad nors Vyriausybė jau ėmėsi sprendimų ir šiais metais, ragindama gamintojus ieškoti tvaresnių alternatyvų, apmokestino tokias pakuotes, šie pokyčiai liečia ir vartotojus bei reikalauja tolimesnių ir efektyvesnių veiksmų.

„Atliekų rūšiavimas gyventojams turėtų nekainuoti – jį iš dalies dengia įvairios organizacijos bei įstaigos, tačiau už mišrių komunalinių atliekų tvarkymą sumoka gyventojai, todėl didesni perdirbimo pajėgumai ir pasikeitęs gamintojų požiūris į pakuotes reikšmingai prisidėtų prie problemos sprendimo“, – kalba ekspertas.

Kauno RATC vadovas teigia, kad suklusti dėl pakuočių perdirbamumo turėtų tiek vartotojai, tiek gamintojai – pastarųjų pastangos prisidėtų prie švaresnės aplinkos kūrimo ir leistų sumažinti pakuočių mokestį vartotojams, o teisingas vartotojų rūšiavimas padėtų sėkmingai įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus ir gyventi tvariau.

Vartotojų sąmoningumas

Atliekų šalinimą bei rūšiavimą kasmet stengiamasi padaryti vis patogesnį gyventojams – plečiama konteinerių sistema, atsiranda reikalavimai didinti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių prieinamumą gyventojams, o ekspertas įsitikinęs, jog rūšiuojamąjį surinkimą reikia plėsti ir toliau. Vyriausybė tikisi, kad prie atliekų problemos sprendimo turėtų prisidėti ir naujai įvesti sąvartynų mokesčiai, kas kels atliekų tvarkymo kainą visoje grandinėje, tačiau daliai atliekų, kaip tarkime asbestas, kitų alternatyvų, nei tik šalinti sąvartyne kol kas nėra.

„Rūšiuojamasis surinkimas leidžia atskirti atliekų srautus ir lengviau perdirbti pakartotiniam panaudojimui tinkamas atliekas, tačiau itin svarbu ugdyti visuomenės sąmoningumą ir aiškiai kalbėti apie tai, kokios yra atliekų šalinimo bei perdirbimo sąlygos ir nauda, o kokios grėsmės kyla elgiantis ekologiškai neatsakingai“, – kalba Kauno RATC vadovas.

Jis pastebi, jog į Kauno regiono sąvartynus keliauja itin didelis atliekų srautas iš juridinių asmenų – pernai jis siekė daugiau nei 17 tūkst. tonų.

„Statybinės, stambiagabaritės atliekos sudaro maždaug trečdalį visų atliekų, o taip pat nemažai jų atkeliauja kartu su komerciniu srautu, kuris susidaro įmonėse. Taigi, svarbu, kad ne tik gyventojai rūšiuotų, bet ir įmonės ieškotų sprendimų gamyboje, kaip atliekas panaudoti pakartotinai, bei skatintų prevenciją, kad atliekų kiekiai mažėtų“, – pastebi L. Virbickas.

Straipsnishttps://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1721127/dalis-savartynuose-salinamu-atlieku-lietuvoje-galetu-i-juos-nepatekti-ka-turime-daryti-kitaip