„ATIDUOTUVIŲ KIEMAS“: ANTRAM GYVENIMUI PRIKELTI KAUNIEČIŲ DAIKTAI

Savaitgalį Kauno Panemunės šile įvyko pirmasis nemokamas renginys „Atiduotuvių kiemas“. Kauniečiai ir miesto svečiai susipažino su atsakingu vartojimu, baldų atnaujinimo galimybėmis,  tvaria mada bei teisingu atliekų rūšiavimu. Renginio dalyviai ne tik patys noriai dalijosi savo nebedėvimais kokybiškais drabužiais, batais, bet ir mielai priglaudė šeimininkų netekusius daiktus, indus, žaislus ir kitas gėrybes iš Kauno regione esančių „Atiduotuvių“ punktų.

Mainytuvės sulaukė didelio susidomėjimo

Į „Atiduotuvių kiemą“ užsukę kauniečiai galėjo išsimainyti nusibodusius rūbus bei atiduoti nebereikalingus daiktus: indus, stalo įrankius, vaikiškus žaislus, suvenyrus, papuošalus ir kt. Susidomėjimo netrūko – apsilankiusieji mainytuvių idėją sutiko ypač džiugiai ir domėjosi ateityje vyksiančiais renginiais. Mainytuvėse Panemunės šile dalyvavusi tvarios mados ir dėvėtų rūbų entuziastė, instagramo paskyros dressedherring įkūrėja Augustė Barbora visiems norintiems patarė, kaip derinti išsirinktus rūbus. Taip pat priminė, kad geras drabužis – nebūtinai turi kainuoti daug. Kartais perliuką gali atrasti būtent mainytuvėse.

„Kaip žinia, tekstilės pramonė yra be galo tarši, jos perdirbimo galimybės yra labai ribotos, todėl kiekvienam daiktui ar drabužiui suteikus antrą, o gal ir trečią, ketvirtą gyvenimą – galime prisidėti prie mūsų visų aplinkos tausojimo“, – teigė drabužių mainytuvių ir atiduotuvių platformos „giver tag“ kūrėja, renginio organizatorė Karolina Barišauskienė.

Dar greičiau nei mainytuvėse daiktai tirpo ant atiduotuvių stalo. Indai, stalo įrankiai, žaislai – visi jie į renginį atkeliavo iš Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (RATC) įkurtų „Atiduotuvių“ – dalijimosi daiktais punktų.

Nuo 2021 m. Kaune, Kaišiadoryse, Kėdainiuose, Jonavoje ir Raseinių rajone veikiančiuose „Atiduotuvių“ punktuose galima nemokamai dalintis baldais, tekstilės gaminiais (išskyrus drabužius), buities reikmenimis, daiktais ir žaislais vaikams, laisvalaikio reikmenimis. Pristatomų daiktų skaičius neribojamas – svarbu, kad daiktai būtų tinkami naudojimui (švarūs, nesulūžę, sausi).

Rekomendavo, kokius baldus galima atnaujinti patiems

Jei seno baldo dar nesinori dovanoti ir vežti į „Atiduotuvę“, galima jį atnaujinti. Labai dažnai tam net nereikia patirties – užtenka vos kelių įrankių ir profesionalių patarimų. Būtent juos Panemunės šile į „Atiduotuvių kiemą“ užsukusiems žmonėms dalino baldų meistras iš Kauno Martynas Švitra. Kartu su broliu jau beveik dešimt metų įvairius medžio gaminius atnaujinantis vyras pademonstravo, nuo ko pradėti, jei norisi antram gyvenimui prikelti seną medinę kėdę. Taip pat atsakė į daugelį smalsių klausimų apie tinkamiausius dažus, vyraujančias kainas ir tendencijas. Susidomėjimo sulaukę jo patarimai – iš ilgametės asmeninės patirties. Daug skirtingų objektų restauravęs meistras įsitikinęs, kad atnaujinti galima bet kokį medinį baldą. Kol tėvai domėjosi „pasidaryk pats“ baldų atnaujinimo idėjomis, vaikai galėjo išbandyti renginio erdvėje buvusius žaidimus. Visi jie sukurti panaudojant senus daiktus.

Plastikinių butelių instaliacija

Šiemet atlikta gyventojų nuomonės apklausa rodo, kad iki šiol namų ūkyje susidarančias atlieka rūšiuoja tik 60 proc. Lietuvos gyventojų. Tai – per mažai, jog šalyje išnyktų sąvartynai. Kodėl reikia rūšiuoti atliekas renginyje Panemunėje pasakojo vienas renginio organizatorių, Kauno RATC vadovas Laurynas Virbickas. Pasak jo, kiekvienas turime galią keisti šią situaciją – tereikia peržiūrėti savo kasdienius įpročius.

„Kauno regione yra maždaug 500 tūkst. gyventojų, kasdien į savo konteinerius išmetančių daugybę atliekų, vėliau atkeliaujančių į Kauno regiono atliekų tvarkymo centrą. Čia per valandą rankiniu būdu yra išrūšiuojama apie 16 402 vnt. PET buteliukų. T. y. maždaug 180 kg plastiko. Per metus Kauno regione išrūšiuojama maždaug 26 mln. PET buteliukų. Vadinasi, per metus vienas žmogus išmeta maždaug 50 PET buteliukų ne ten kur reikia. Svarbu suvokti, kad jų išrūšiavimas kainuoja mums visiems, todėl reikia kalbėti, kokios yra atliekų šalinimo, perdirbimo sąlygos, nauda, taip pat – kokios grėsmės kyla, kai elgiamės ekologiškai neatsakingai“, – sakė renginyje dalyvavęs Kauno RATC vadovas Laurynas Virbickas.

Jis priminė, jog PET buteliukai – ne tik gėrimų, už kuriuos Lietuvoje sumokame depozitą ir vėliau (jei esame atsakingi vartotojai) galime atvežti į taromatą. PET buteliukai – tai ir tokių skysčių kaip kečupas, kiti padažai – tara. Būtent jie dažniausiai ir patenka į buitinių atliekų konteinerius, o vėliau rankiniu būdu išrūšiuojami ir iš karto keliauja į plastiko konteinerius.

Renginio dalyviai galėjo savo akimis išvysti, kaip atrodo išrūšiuotų PET buteliukų „kalnas“. „Vienas 500 ml PET buteliukas sveria 11 g, tai atrodo ne daug. Tačiau kai vienoje vietoje išrūšiuojame ir supresuojame daugiau nei 18 tūkst. vnt. buteliukų išeina 200 kg kalnas. Norisi, kad žmonės pamatytų ir atsakingiau vartotų bei rūšiuotų savo atliekas“, – pastebėjo Kauno RATC vadovas.

Sužinoti arba prisiminti rūšiavimo pradžiamokslį bei patikrinti savo žinias atėjusieji galėjo Kauno RATC stende organizuotuose žaidimuose ir viktorinoje.

Nemokamas renginys „Atiduotuvių kiemas“ jau liepos 16 d. lankysis Kėdainių miesto parke, kur vyks „Agurkų šventė“. Savo edukacine programa „Atiduotuvių kiemas“ papildė „Kaunas 2022“ bendruomenių programos „Fluxus Labas!“ festivalį „Pojūčių šilas“. Vienos dienos festivalyje miško apsuptyje įrengtose erdvėse vyko koncertai, improvizacijų teatro pasirodymas, miško maudynės, ekskursijos, buvo galima vaišintis gilių kava, vegetariškais patiekalais, susipažinti su žemės menu.

Straipsnis: https://kaunoaleja.lt/atiduotuviu-kiemas-antram-gyvenimui-prikelti-kaunieciu-daiktai/