„Atiduotuvių kiemas“ Viduklėje: džiaugsmas ne tik pasiimti, bet ir atiduoti

Savaitgalį tradicinėje Viduklės koldūnų šventėje Raseinių rajono gyventojai ir jo svečiai neslėpė nuostabos, kad gali nemokamai imti viską, kas stovi ant „Atiduotuvių“ stalo ar kabo ant drabužinių, o kiti – patys nešė ir dosniai dalijosi savo ir vaikų, anūkų nebedėvimais kokybiškais rūbais, batais, papuošalais bei patys su džiugesiu rinkosi šeimininkams nebereikalingus daiktus, domėjosi tvaria mada, teisingu atliekų rūšiavimu.

Indai, stalo įrankiai, žaislai, fotoalbumai, rėmeliai, knygos – dauguma daiktų į renginį atkeliavo iš Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (RATC) įkurtų dalijimosi daiktais punktų, vadinamų „Atiduotuvėmis“. Kad toks daiktų atiduotuvių punktas veikia ir Raseinių rajono Kalniškių k. 1, daugumai taip pat buvo naujiena. Čia ne tik nemokamai galima atiduoti, bet ir pasiimti kitų paliktus baldus, buities reikmenis, daiktus, žaislus laisvalaikio reikmenis. Pristatomų daiktų skaičius neribojamas – svarbu, kad daiktai būtų tinkami naudojimui – švarūs, nesulūžę, sausi.

Peržiūrėti kasdienius įpročius

Šiemet atlikta gyventojų nuomonės apklausa rodo, kad iki šiol namų ūkyje susidarančias atliekas rūšiuoja tik 60 proc. Lietuvos gyventojų. To nepakanka, kad šalyje išnyktų sąvartynai. Anot vieno „Atiduotuvių kiemo“ organizatoriaus, Kauno RATC vadovo Lauryno Virbicko, kiekvienas turime galią keisti šią situaciją – tereikia peržiūrėti savo kasdienius įpročius.

„Kauno regione, į kurį patenka ir Raseinių rajonas, yra maždaug 500 tūkst. gyventojų, kasdien į savo konteinerius išmetančių daugybę atliekų, vėliau atkeliaujančių į Kauno regiono atliekų tvarkymo centrą. Čia per valandą rankiniu būdu yra išrūšiuojama apie 16 402 vnt. PET buteliukų. T. y. maždaug 180 kg plastiko. Per metus Kauno regione išrūšiuojama maždaug 26 mln. PET buteliukų. Vadinasi, per metus vienas žmogus išmeta maždaug 50 PET buteliukų ne ten kur reikia. Svarbu suvokti, kad jų išrūšiavimas kainuoja mums visiems, todėl reikia kalbėti, kokios yra atliekų šalinimo, perdirbimo sąlygos, nauda, taip pat – kokios grėsmės kyla, kai elgiamės ekologiškai neatsakingai“, – sakė renginyje dalyvavęs Kauno RATC vadovas Laurynas Virbickas.

PET buteliukai – ne tik gėrimų, už kuriuos Lietuvoje sumokame depozitą ir vėliau (jei esame atsakingi vartotojai) galime atvežti į taromatą. PET buteliukai – tai ir tokių skysčių kaip kečupas, kiti padažai – tara. Būtent jie dažniausiai ir patenka į buitinių atliekų konteinerius, o vėliau rankiniu būdu išrūšiuojami ir tik tada keliauja į perdirbimą.

Ne tik mainytis, bet ir gauti patarimų

 „Atiduotuvių kieme“ dalyvavusi tvarios mados ir dėvėtų rūbų entuziastė, instagramo paskyros dressedherring įkūrėja Augustė Barbora džiaugėsi savo radiniais – čia vykusiose „giver tag“ drabužių atiduotuvėse-mainytuvėse Augustė Barbora rado ir namo parsivežė puikios būklės „Dolce&Gabbana“ sportinius batelius ir nuostabų kaklo bei rankos vėrinį, kurį čia atnešė išsimainyti viena iš renginio lankytojų.

Visiems norintiems Augustė Barbora patarė, kaip derinti mainytuvėse išsirinktus rūbus, taip pat priminė, jog geras drabužis nebūtinai turi kainuoti daug. Be to, mainydamasis rūbais, o ne pirkdamas vis naujus kiekvienas prisideda prie ekologijos.

Mokėsi rūšiuoti ir atnaujinti papuošalus

Neišmesti, bet perkurti ir naudoti iš naujo. Tokį receptą seniems ir pabodusiems papuošalams, pasiūlė miestelio šventėje vykusiame „Atiduotuvių kieme“ dalyvavusios aplinkosauginės iniciatyvos „Kita forma“  atstovės. Jų palapinėje buvo galima pasimokyti, kaip susikurti susiverti apyrankę, karolius ar kitą papuošalą, naudojant ne naujas priemones, bet senas – sutrūkusias grandinėles, užsilikusius karoliukus, medžiagų skiautes, gumeles ir panašiai. „Atiduotuvių kieme“ vaikai ir jų tėveliai taip pat galėjo išbandyti ir sukurtų tvarių žaidimų: boulingą, kaladėlių „šachmatus“, įkurdintus ant senų staliukų, žvejonę, rūšiavimo turnyrą ir kt.

Pasak „Kita forma“ vadovės, ekologės Vaidos Griškevičienės, tvarios idėjos plinta. „Tai rodo tokie renginiai kaip „Atiduotuvių kiemas“ ir čia ateinantys žmonės. Visuomet iš pradžių kviečiame kurti ir žaisti, bet žmonės iš karto ima klausinėti, jiems rūpi sužinoti, kaip teisingai rūšiuoti atliekas, ką ir kaip dar iš antrinių žaliavų galima panaudoti, o ne išmesti – jiems kyla tikrai daug klausimų“, – kalbėjo aplinkosauginės iniciatyvos vadovė.

Tai, kad žmonių sąmoningumas didėja, tvirtina ir  renginio organizatorė, tvaraus prekės ženklo „giver tag“ kūrėja  Karolina Barišauskienė. „Atrodytų, mažesnis miestelis – turėtų būti kitaip. Tačiau iš tiesų visur žmonės nori gyventi švariau, tvariau ir ieško informacijos, kaip tai daryti paprasčiau. Jau ne pirmus metus organizuoju drabužių atiduotuves, mainytuves bei įvairius su tvarumu susijusius renginius, todėl galiu drąsiai sakyti, kad nemaža dalis žmonių noriai dalyvauja edukacijos, klausia ir domisi, kaip galėtų gyventi tvariau“, – teigė drabužių atiduotuvių platformos kūrėja.

Kauno RATC