Dalinamės Aplinkos ministerijos parengta informacija apie statybinių atliekų sutvarkymą.

Atsinaujinant ar įsirengiant būstą susidaro nemažai statybinių atliekų. Aplinkosaugininkai pastebi, kad žmonėms vis dar paprasčiau statybinėmis atliekomis atsikratyti jas išmetant į komunalinių atliekų konteinerius ar paliekant šalia. Kai kurie statybinį laužą išverčia miškuose ar pamiškėse ir tai daro didžiulę žalą gamtai. Primename, kaip po remonto likusiomis atliekomis pasirūpinti tinkamai.

Aplinkos apsaugos departamento Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus vedėja Jurgita Malskaitienė atkreipia dėmesį, kad dalis remonto ir statybų metu susidarančių atliekų yra pavojingos žmonių sveikatai, be to, teršia aplinką.

„Panaudoti teptukai, klijų, lakų likučiai, dažai ir kitos priemonės bei medžiagos, naudojamos remontuojant būstą, yra labai taršios. Netgi ir drabužiai, kurie yra su dažų likučiais, gali būti kenksmingi, nes irdami jie gali užteršti gruntą“, – sako J. Malskaitienė. Pasak jos, kiekviena tokių produktų pakuotė žymima simboliais, nurodančiais pavojingumą, aplinkai keliamą grėsmę, toksiškumą, degumą ir kitus elementus.

Susidariusias įvairias statybines atliekas reikia perduoti tokias atliekas tvarkyti turintiems teisę atliekų tvarkytojams ar pristatyti į specialias savivaldybių įrengtas atliekų priėmimo ir laikinojo saugojimo aikšteles. J. Malskaitienė pažymi, kad statybų metu susidariusios atliekos atliekų tvarkytojams turi būti perduotos tinkamai paruoštos, sudėtos į sandarias talpas ar maišus.

Dalijamės, patarimais, kaip tinkamai tvarkyti tam tikrų rūšių statybos, remonto ir griovimo atliekas.

Betonas, plytos, mineralinė, akmens ir stiklo vata, gipso, izoliacinės, statybinės medžiagos, ruberoidas, plastikas, stiklas, popierius iš statybų, sukietėję dažai, lakai, dažyti, lakuoti paviršiai, čerpių ir keramikos gaminiai, šiferis, putų polistirolas, dujų silikato, betoniniai, keramzitbetonio, silikatiniai blokeliai, linoleumas, grindų dangos, mediena iš statybų, namų ūkio santechnikos įrenginiai (vonios, kriauklės, praustuvai ir kt.) turi būti priduoti tokias atliekas tvarkančioms įmonėms arba į atliekų surinkimo aikšteles.

Buityje, soduose, ūkiuose ir kitur susidarančias atliekas gyventojai privalo rūšiuoti jų susidarymo vietoje savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Taip pat naudotis savivaldybės organizuojamomis komunalinių atliekų tvarkymo sistemomis.

Savivaldybės, neimdamos papildomo mokesčio, išskyrus nustatytą vietinę rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, turi užtikrinti galimybę atiduoti buityje susidarančias pavojingąsias, statybos ir griovimo atliekas, baldų, elektros ir elektroninės įrangos, naudotų padangų ir kitas komunalines atliekas, apvažiuodamos ne mažiau kaip 2 kartus per metus.

Atliekų tvarkytojai ir savivaldybės, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriai turi reguliariai informuoti atliekų turėtojus apie datą, laiką ir vietą, kai bus surenkamos buityje susidariusios stambiosios komunalinės atliekos, įskaitant pavojingąsias atliekas. Gyventojai gali kreiptis į juos žodžiu ir raštu dėl susidariusių stambiųjų komunalinių atliekų surinkimo papildomos paslaugos. Tokia paslauga už papildomą mokestį turi būti suteikta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo kreipimosi dienos, apie tai iš anksto informavus besikreipiantį atliekų turėtoją.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 98 stambiųjų atliekų surinkimo aikštelės. Šų aikštelių adresus, telefonus ir darbo laiką galima rasti čia.

*Kauno regiono didelių gabaritų surinkimo aikštelėse gyventojai gali pristatyti :

• Senus baldus, įvairius medinius daiktus ir kitas medines atliekas (iki 500 kg vienam gyventojui per metus).
• Skaidrų ir spalvotą, įvairią stiklo tarą, stiklo duženas ir atliekas (neribojama).
• Laikraščius, žurnalus ir kitus spaudinius, pakuotes, kartoną, atraižas (neribojama).
• Plėveles, indus, žaislus, vamzdžius, įvairią tarą bei plastikines pakuotes (plastikinės pakuotės – neriboja. Kitos atliekos iki 100 kg vienam gyventojui per metus).
• Metalinius namų ūkio daiktus, įrankius, įrengimus ir jų dalis (neribojama).
• Šaldytuvus, televizorius, virykles, žaislus, elektros prietaisus ir kitus įrenginius (neribojama).
• Lengvųjų automobilių, dviračių (iki 5 vnt. vienam gyventojui per metus). Automobilinės detalės nepriimamos.
• Liuminescencines lempas, akumuliatorius ir galvaninius elementus, senus tepalus, transporto priemonių oro ir tepalo filtrus bei kitas pavojingas buityje susidarančias atliekas (akumuliatoriai ir elementai neribojama, liumicencinės lempos iki 30 vnt. per metus, kitos atliekos iki 50 kg per metus vienam gyventojui).
• Betoną, plytas, izoliacines medžiagas, mišrias statybines ir griovimo atliekas (iki 300 kg vienam gyventojui per metus).
• Asbestinę stogo dangą (iki 10 lapų arba iki 100kg vienam gyventojui per metus).
• Turint didesnį atliekų kiekį, jas galima pristatyti į Lapių ar Zabieliškio sąvartynus už mokestį: už gamybinių atliekų, neturinčių asbesto, priėmimą ir apdorojimą (fiziniams ir juridiniams asmenims) – 100,00 Eur (be PVM) už 1 toną. už gamybinių atliekų, turinčių asbesto, priėmimą ir apdorojimą (fiziniams ir juridiniams asmenims – 110,00 Eur (be PVM) už 1 toną.