Aplinkos ministerija reaguoja į viešojoje erdvėje pasirodžiusį naujienų portalo „15min“ žurnalistinį tyrimą apie nelegalaus vežimo ir atsikratymo statybinėmis ir kitomis atliekomis gamtoje problemą.
„Dėkoju žurnalistams už svarbų tyrimą. Lietuva tvarkosi, bet dar toli gražu iki susitvarkymo. Žiniasklaida, neabejinga visuomenė ir valstybė turi susidoroti su recidyvistais. Nelegali paslauga be kvito, be banko pavedimo sukelia visą grandinę pasekmių. Aplinkos apsaugos departamentas gavo rimtą priminimą, kad pokyčiai turi greitėti – slapti paslaugų pirkimai, atliekų judėjimo sekimas fiksuojant pažeidėjus. Savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės turi plėstis, priimti daugiau ir įvairesnių gyventojų atliekų. O piktybiniams pažeidėjams turi grėsti ir baudžiamoji atsakomybė, nes, deja, sukrečiantis filmas įrodo, kad užsiliūliuodami apie tvarumą pamirštame, jog egzistuoja ir juodoji pusė“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Pokyčiai kontrolės sistemoje
Aplinkos apsaugos departamente sudaryta centralizuota mobili atliekų priežiūros veiklos grupė, kurios prioritetas yra nelegalių atliekų vežėjų veikla. Stiprinant kontrolę bus automatizuota internetinių skelbimų portalų stebėsena, atliekama daugiau kontrolinių atliekų vežimo ir tvarkymo pirkimų, įvykių vietose vaizdai bus fiksuojami specialiomis vaizdo stebėjimo priemonėmis.
Taip pat departamentas analizuos atliktus tyrimus ir ieškos sisteminių pažeidimų bei organizuotos ūkinės veiklos. Informacija apie pažeidimus bus fiksuojama vieningoje duomenų valdymo sistemoje, kuri padės skaitmenizuoti kontrolę.
Bus stiprinamos pajėgos efektyvesniam gyventojų bei asmenų ar verslo subjektų, užsiimančių atliekų vežimu ir tvarkymu konsultavimui, plečiamas bendradarbiavimas su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kad ji aktyviai prisidėtų prie visuomenės informavimo dėl statybinių atliekų tvarkymo.
Planuojama taikyti efektyvesnes galiojančias sankcijas – nelegaliai atliekų vežimo ir tvarkymo paslaugas teikiančių asmenų automobilių konfiskavimą.
Bus stiprinama ir antikorupcinė kontrolė, stebimas inspektorių judėjimas, vykdoma jų rotacija padalinyje ir regione, atliekama daugiau vidinių tyrimų.
Šiemet bus sukurtas viešas atliekomis užterštų teritorijų interaktyvus žemėlapis, kur visuomenė galės stebėti Lietuvoje užterštų teritorijų tvarkymą, jame bus atskleisti ir pažeidėjai.
Ką turi žinoti gyventojai
Didelių gabaritų atliekos: seni baldai, langai, durys, dviračiai, kilimai, radiatoriai, automobilinės kėdutės, naudotos automobilių padangos, vežimėliai, talpos, statybinės ir kitos buityje susidarančios didelių matmenų atliekos iš gyventojų priimamos Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, kurių Lietuvoje šiuo metu yra 98. Jų adresus, telefonus, darbo laiką rasite čia.
Vykdant statybos ar remonto darbus privalu tinkamai sutvarkyti statybines atliekas. Tik išvežimo paslaugą teikiančiam asmeniui, dažnai savo paslaugas už mažesnę kainą siūlančiam skelbimų portaluose, atliekas atiduoti draudžiama.
Tiek gyventojai, tiek statytojai privalo pasirinkti atliekų tvarkytoją, turintį teisę vykdyti tokią veiklą, t.y. registruotą Atliekų tvarkytojų valstybės registre pagal sutartį dėl galutinio atliekų sutvarkymo (naudojimo ar šalinimo). Viešus duomenis rasite čia.
Atkreipiame dėmesį, kad nustačius pažeidimą ir atliekų, išmestų aplinkoje kilmę, atsakomybę prisiimti ir sumokėti už atliekų sutvarkymą turės pats subjektas, pasirinkęs nelegalų atliekų tvarkytoją. Aplinkos apsaugos departamento duomenimis 2022 m. užfiksuoti 103 pažeidimai, susiję su nelegaliu atsikratymu statybinėmis ir kitomis atliekomis. Pažeidėjams skirtos baudos nuo 300 iki 4300 eurų.
Svarbus savivaldybių vaidmuo
Savivaldybės ar didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių operatoriai turi užtikrinti, jog sukurta komunalinių atliekų sutvarkymo infrastruktūra tenkintų vietos gyventojų poreikius, būtų patogi naudotis, skatintų gyventojus rūšiuoti ir rinktis legalų atliekų sutvarkymo būdą.
Į atliekų priėmimo aikšteles turėtų būti priimamos visos buitiyje susidarančios atliekos, kurių negalima išmesti į šalia namų stovinčius konteinerius. Savivaldybės ir jų valdomi atliekų priėmimo aikštelių operatoriai turi atsakingai ir pagrįstai taikyti priimamų į aikštelę atliekų kiekio ir rūšių ribojimus. Įkainiai už priimamas atliekas ir jų tvarkymą turi būti grįsti patiriamomis faktinėmis sąnaudomis.
Savivaldybės turi organizuoti ir atliekų, kurių turėtojo neįmanoma nustatyti, tvarkymą, o to nepadarius atsiradę nuostoliai atlyginami iš savivaldybės biudžeto.
Savivaldybės įpareigotos informuoti gyventojus apie atliekų tvarkymo paslaugą konkrečioje savivaldybėje teikiančius atliekų tvarkytojus, paslaugos teikimo būdą, sąlygas ir vietas, kur ir kaip galima pristatyti atskirų rūšių buityje susidarančias atliekas.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos informacija